Ne kartą yra tekę girdėti, kad įstaigoje ar mokykloje įsidarbinusio psichologo yra prašoma pačiam įsirengti savo darbo vietą. Visai neseniai, plečiantis mūsų centro veiklai, turėjome įsirengti kelis naujus psichologo kabinetus. Norisi pasidalinti savo patirtimi apie tai, ką esame atradę – taigi, kas ir kokios priemonės pasiteisina darbe su vaikais?
- Pirmiausia svarbu pagalvoti apie kabineto vietą. Svarbu, kad kabinetas būtų lengvai randamas ir pasiekiamas, tačiau nuošaliau nuo triukšmingų vietų. Svarbu, kad kabineto fizinė aplinka būtų saugi dalintis asmeniniais išgyvenimais – kabinetas būtų nepereinamas, neturėtų langų duryse, būtų gera garso izoliacija... Vaikas kabinete turėtų jaustis saugus, kad niekas neišgirs jo pokalbio ir viskas, ką jis pasakys, liks konfidencialu. Šalia kabineto rekomenduojama turėti bent minimalią vietą laukimui, kurioje vaikas ar tėvai/globėjai galėtų ramiai palaukti, jeigu į konsultaciją atvyktų per anksti.
- Svarbus kabineto vidus – patogu, šviesu, jauku, šilta... Išorinės aplinkos saugumas padeda atsipalaiduoti. Svarbu, kad kabinete būtų patogu atsisėsti (tiek vaikui, tiek psichologui, stengiantis išlaikyti vienodą akių lygį), kabinetas nebūtų perkrautas nereikalingais daiktais ar informacija, kuri blaškytų (kai kuriems vaikams ypatingai sunku susikaupti, sutelkti dėmesį ties veikla, jeigu aplinka yra perpildyta daiktais, plakatais). Kabinete svarbu turėti laikrodį ir servetėlių .
- Priemonės, kurios padeda „pasakoti“ apie vidinį gyvenimą. Neretai vaikai, ypatingai mažesnio amžiaus ar patyrę ankstyvąsias traumas, negeba apie save ar savo vidinį pasaulį kalbėti žodžiais. Svarbu, kad psichologo kabinete būtų priemonių, kurios padėtų vaikui papasakoti, tai, kas yra jo viduje – lėlių namas su lėlių šeima, lėlė – kūdikis, greitosios ir policijos mašinos, žaislinis šautuvas ir medicininis rinkinys, smėlis, lego kaladėlės, įvairios figūrėlės (pvz., įvairūs gyvūnai, riteliai, kareiviai, fėjos...), piešimo popierius ir piešimo priemonės, plastelinas...
- Nusiraminimo priemonės. Svarbu pagalvoti apie priemones, kurios padėtų vaikui nusiraminti. Nerimaujančiam vaikui galėtų padėti sensorinės priemonės (pvz., kinetinis smėlis, šlykštukai, vaikų mėgstamas išmanusis plastelinas), pledukas, į kurį vaikas galėtų susisupti, o gal net ir jame pasislėpti, jeigu konsultacijos metu taps per daug intensyvu. Taip pat svarbu pagalvoti apie priemones kabinete, kurios padėtų vaikams išreikšti kylančius nemalonius jausmus. Pavyzdžiui, tai galėtų būti minkšti kamuoliukai, kuriuos vaikas galėtų maigyti ar mėtyti, sėdmaišis, kurį būtų legalu kumščiuoti.
- Priemonės, padedančios kalbėti apie emocijas. Kartais vaikai, atėję į psichologo kabinetą dar nėra išmokę savo jausmų atpažinti ir jų įvardinti žodžiais. Tokiais atvejais gali padėti vaikiškos knygutės, kuriose apibūdinami pagrindiniai jausmai, lėlytės ar kiti žaislai, vaizduojantys skirtingas emocijas. Tokios priemonės ne tik moko vaikus pažinti emocijas, tačiau ir „normalizuoja“ vaiko jausmus – kai vaikas mato, kad knygos veikėjas patiria panašius jausmus ir su jais gyvena, pačiam vaikui tampa lengviau priimti savuosius.
- Stalo žaidimai. Žaisdamas stalo žaidimus vaikas pirmiausia gali suteikti svarbios informacijos psichologui apie tai, kaip jis sprendžia kilusius sunkumus (pvz., ką daro, kai susitinka su kliūtimis), kaip laikosi taisyklių ir susitarimų, kaip priima sėkmes ir nesėkmes. Tuo pat metu, žaisdamas vaikas mokosi priimti taisykles, bandyti ir klysti, pakelti nesėkmes, bendradarbiauti, įveikti iššūkius ir pan. Kartais vaikams tiesiog lengviau kalbėti apie save užsiimant papildoma veikla. Mums kabinete pasiteisina šie, vaikų mėgstami ir lengvas taisykles turintys, stalo žaidimai: „Uno“ kortos, „Yanga“ bokštas, „Memory“ ir „Mikado“ žaidimai.
Nepaisant visų fizinių priemonių kabinete, svarbiausias ir labiausiai „gydantis“ išlieka pastovus, nuoseklus, atliepiantis ryšys, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu psichologas vaikui būtų prieinamas ne tik fiziškai, bet ir emociškai – būdamas su vaiku kabinete psichologas negali turėti kitų atsakomybių, pvz., paskirto budėjimo, kurio metu bet kada galėtų būti pašaukiamas iš konsultacijos, papildomų funkcijų ar pan.
Psichologė-psichoterapeutė
Justina Laučytė
