Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Vilniaus miesto savivaldybėje
Švietimo pagalba vaikams, tėvams ir mokyklos bendruomenei
Projekto „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Vilniaus miesto savivaldybėje“ metu, pagalba teikiama vaikams, jų tėvams ir mokyklos bendruomenei. Pagalba orientuota į vaiko emocinę gerovę, socialinių ir savireguliacijos įgūdžių stiprinimą, vaiko poreikių supratimą bei glaudesnį vaiko, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą.
Paslaugos teikiamos Jono Basanavičiaus progimnazijoje, Vydūno progimnazijoje, Gabijos progimnazijoje ir Pilaitės gimnazijoje.
PAGALBA VAIKUI
Vaikams mokykloje teikiamos trys menų terapijos – dailės, šokio-judesio ir muzikos. Menų terapijos suteikia vaikui saugią ir priimančią erdvę išreikšti jausmus, geriau pažinti save, tyrinėti savo poreikius ir mokytis juos atliepti. Kūrybinės ir patyriminės veiklos gali padėti stiprinti emocinį raštingumą, savireguliaciją, pasitikėjimą savimi ir santykį su aplinka.
Kiekviena terapija gali būti teikiama individualiai arba grupėje, o tinkamiausią formą terapeutas parenka atsižvelgdamas į vaiko poreikius.
1) Dailės terapija
Dailės terapijoje kūryba tampa būdu vaikui tyrinėti savo vidinį pasaulį, išreikšti jausmus ir geriau suprasti tai, kas jam svarbu. Piešimas, tapyba, darbas su moliu, koliažai ir kitos kūrybinės veiklos leidžia vaikui atrasti jam priimtiną saviraiškos būdą, stiprinti pasitikėjimą savimi ir savivoką. Kūrybinis procesas taip pat gali padėti lavinti smulkiąją motoriką ir mokytis atpažinti bei išreikšti savo poreikius.
2) Šokio-judesio terapija
Šioje terapijoje kūnas ir judesys tampa saviraiškos, emocijų pažinimo ir santykio su aplinka priemone. Per žaidimą, improvizaciją, judesį ir įvairias kūno patyrimo užduotis vaikai mokosi geriau pastebėti savo savijautą, atpažinti emocijas, išbandyti skirtingus jų išraiškos būdus ir gerbti savo bei kito žmogaus ribas. Užsiėmimai skatina kūno suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą lanksčiau reaguoti įvairiose situacijose ir kūrybiškumą.
3) Muzikos terapija
Muzikos terapijoje garsas, ritmas ir muzikinė kūryba tampa priemone vaikui išreikšti save, tyrinėti emocijas ir patirti bendros veiklos džiaugsmą. Dainavimas, grojimas instrumentais, improvizacija, muzikos klausymasis, muzikiniai žaidimai ir judėjimas pagal muziką gali padėti lavinti dėmesį, atmintį, koordinaciją bei emocijų raišką. Veiklos pritaikomos pagal vaiko amžių, poreikius ir interesus, sudarant galimybę kiekvienam vaikui atrasti savo santykį su muzika.
.jpg)
Socialinių įgūdžių grupės
Socialinių įgūdžių užsiėmimai vyksta klasėje, dalyvaujant visiems mokiniams. Žaisdami ir atlikdami praktines užduotis vaikai mokosi išlaukti, laikytis susitarimų, išgirsti kitą, atpažinti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, suprasti savo bei kitų poreikius, atpažinti stiprias emocijas ir mokytis tinkamai į jas reaguoti. Šie įgūdžiai padeda vaikams geriau sutarti, spręsti kylančius nesutarimus, gerbti vienas kito ribas ir kurti pagarbius bei saugius santykius su aplinkiniais.
Klasės valandėlių ciklas „Smegenys, pojūčiai ir savireguliacija“
Tai trijų susitikimų ciklas, padedantis vaikams geriau suprasti savo kūną, emocijas ir elgesį. Vaikai susipažįsta su smegenų veikimo principais, praktiškai tyrinėja 8 pojūčių sistemas ir atranda, kokį poveikį pojūčiai gali turėti savijautai, dėmesiui ir mokymuisi. Taip pat mokomasi atpažinti savo poreikius ir išbandyti įvairius savireguliacijos būdus, kuriuos galima pritaikyti mokykloje ir kasdienėse situacijose.
Psichologinis vaiko konsultavimas
Kartais vaikui prireikia saugios erdvės, kurioje jis galėtų sustoti, būti išgirstas ir pasikalbėti apie tai, kas jam svarbu. Psichologo konsultacijose aptariami emociniai, elgesio, santykių, mokymosi ar kiti vaikui kylantys sunkumai. Konsultacijos padeda vaikui geriau atpažinti ir suprasti savo jausmus, rasti tinkamus jų išraiškos būdus bei stiprinti pasitikėjimą savimi. Teikiama 12 individualių konsultacijų.
Vaiko psichologinis vertinimas (taikant ASEBA metodiką)
Vertinimas padeda išsamiau pamatyti, kaip vaikas jaučiasi ir funkcionuoja skirtingose aplinkose – namuose ir mokykloje. Vertinama vaiko emocinė savijauta, elgesys, santykiai su aplinkiniais, siekiama pamatyti kuo vaiko savijauta ir elgesys skiriasi namuose ir mokykloje. Asebos klausimyno anketą pildo vaiko tėvai/globėjai ir mokytoja.
PAGALBA TĖVAMS
1) Tėvų konsultavimas
Auginti vaiką ne visada lengva, ypač kai kyla klausimų dėl jo emocijų, elgesio, santykių ar kasdienių situacijų. Konsultacijose tėvai gali saugiai aptarti tai, kas kelia nerimą, geriau suprasti vaiko elgesį ir ieškoti veiksmingesnių reagavimo bei bendravimo būdų. Tai erdvė, kurioje tėvai gali gauti palaikymą ir atrasti naujų būdų siekiant kurti artimesnį ryšį su vaiku.
2) Tėvų atvejo aptarimo grupės
Tai grupė tėvams, auginantiems emocinių ar elgesio sunkumų patiriančius vaikus. Grupėje aptariami konkretūs tėvystėje kylantys atvejai, dalijamasi patirtimi ir kartu ieškoma praktiškų sprendimų bei naujų požiūrių į sudėtingas situacijas. Grupė suteikia galimybę gauti palaikymą, geriau suprasti vaiko poreikius bei stiprinti saugų, pasitikėjimu grįstą ryšį su juo.
PAGALBA MOKYTOJAMS IR MOKYKLOS BENDRUOMENEI
1) Vaiko stebėjimas klasės aplinkoje
Specialistas stebi vaiką pamokų ir pertraukų metu, atkreipdamas dėmesį į jo santykį su aplinka, suaugusiaisiais ir bendraamžiais, elgesį skirtingose situacijose bei galimus sensorinius dirgiklius. Po stebėjimo parengiamos išvados ir praktinės rekomendacijos, padedančios geriau suprasti vaiko poreikius ir tinkamai pritaikyti mokymosi aplinką bei suaugusiųjų reagavimą. Su mokyklos komanda aptariami pastebėjimai ir kartu ieškoma vaikui tinkamiausių pagalbos būdų.
2) Individualios mokytojų supervizijos
Mokytojai, mokinio padėjėjai ir švietimo pagalbos specialistai gali individualiai konsultuotis dėl sudėtingų situacijų, kylančių dirbant su vaikais. Supervizijos metu analizuojamas konkretus profesinis atvejis, specialisto patirtis, kylantys klausimai ir galimi sprendimai bei veikimo būdai. Tai galimybė sustoti, pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos ir kartu ieškoti sprendimų, padedančių tiek vaikui, tiek specialistui.
3) Atvejo aptarimo grupės
Atvejo aptarimo grupės skirtos mokytojams, mokinio padėjėjams ir švietimo pagalbos specialistams, norintiems kartu analizuoti realias savo darbo situacijas. Tai ne mokymai ar paskaitos, o palaikantis profesinių atvejų nagrinėjimo procesas, kuriame dalijamasi patirtimi, įžvalgomis ir ieškoma naujų sprendimo būdų.
Programą sudaro 9 susitikimai, o grupėje dalyvauja iki 6 specialistų. Pirmieji susitikimai skiriami vaiko emocinių ir elgesio sunkumų, sensorinių poreikių bei atvejo konteksto supratimui, vėliau nagrinėjami dalyvių pasirinkti profesiniai atvejai, o baigiamajame susitikime apibendrinama patirtis ir aptariami pokyčiai.
TBRI mokymai mokyklos darbuotojams
TBRI (Trust-Based Relational Intervention) mokymai skirti mokyklos darbuotojams, norintiems geriau suprasti vaikų emocinius ir elgesio poreikius bei kurti saugų, pasitikėjimu grįstą ryšį su vaiku. Mokymuose nagrinėjama, kaip vaiko patirtys ir poreikiai gali atsispindėti jo elgesyje, ir mokomasi, kaip į tokį elgesį reaguoti jautriai, atliepiančiai ir nuosekliai. Dalyviai susipažįsta su praktiniais ryšio kūrimo, vaiko poreikių atliepimo ir savireguliacijos stiprinimo būdais, kuriuos galima taikyti kasdienėse mokyklos situacijose.
