Psichologinis konsultavimas
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos. Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus – žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams. Psichologas, įvertinęs problemos pobūdį ir šeimos situaciją, gali rekomenduoti tolimesnės pagalbos (ilgalaikės ar trumpalaikės) galimybes.
Individuali psichoterapija (Žaidimų terapija)
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu – abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį – žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos eigoje siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka. Paprastai vaikų psichoterapija trunka ilgiau nei psichologinis konsultavimas.
Psichodiagnostinis įvertinimas
Psichodiagnostinio įvertinimo tikslas – geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichogiagnostinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Įprastai įvertinimui skiriamos 24 val., į kurias įeina susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams – susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija. Atlikti psichodianostinį įvertinimą ypatingai rekomenduojama tuomet, kai vaikui ar paaugliui yra teikiama įvairių specialistų pagalba, tačiau ji neatneša norimų rezultatų.
Muzikos terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda “išsikrauti”, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, į tai kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę. Norint pradėti lankyti muzikos terapiją nereikalingi jokie muzikiniai įgūdžiai ar teorinės žinios.
.jpg)
Dailės terapija
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas – lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas. Kiekvienu atveju dailės terapijos metodai ir priemonės parenkami individualiai, siekiant kiekvienam žmogui padėti išreikšti nerimą, baimę, sumišusius jausmus, sumažinti stresą, išgyventi patirtas traumas, stiprinti pasitikėjimą savimi, gebėjimą kontroliuoti savo emocijas.