Individualus vaikų ir paauglių psichologinis konsultavimas
Pradėjus konsultavimą, pirmiausia siekiama suprasti kylančių sunkumų raišką ir kilmę. Konsultacijų metu vaikas kviečiamas kalbėtis jam svarbiomis temomis. Ne visada lengva apie sudėtingus išgyvenimus pasakoti žodžiais, todėl naudojamos ir kitos, vaikui artimos priemonės – žaidimai, piešiniai ir kitos kūrybinės išraiškos formos.
Esant gilesniems ar užsitęsusiems sunkumams, gali būti siūlomas ilgalaikis konsultavimas. Jo metu siekiama padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti sudėtingas patirtis, atrasti stipriąsias puses bei numatyti ateities galimybes. Šiame procese taip pat naudojami vaikui artimi būdai pasakoti apie savo vidinį pasaulį – žaidimas, piešimas, lipdymas, vaidyba. Siekiama palaikyti sveiką vaiko asmenybės raidą, sumažinti patiriamus sunkumus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Kadangi šeima yra svarbi vaiko gyvenimo dalis, konsultavimo procese įprastai dalyvauja ir tėvai, o esant ilgalaikiam konsultavimui siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka. Specialistas, įvertinęs situaciją, kartu su šeima aptaria tinkamiausią tolimesnės pagalbos formą.
Psichologinis įvertinimas (sustabdyta)
Psichologinio įvertinimo tikslas – geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams – susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija. Atlikti psichologinį įvertinimą ypač rekomenduojama tuomet, kai vaikui ar paaugliui yra teikiama įvairių specialistų pagalba, tačiau ji neatneša norimų rezultatų.
Edukacinės klasės valandėlės
3 užsiėmimų ciklas, orientuotas į savęs pažinimą, tarpusavio skirtybių pastebėjimą, emocijų suvokimą bei praktinių savireguliacijos įgūdžių ugdymą. Kiekvienos klasės valandėlės metu mokiniai įtraukiami į interaktyvias veiklas, padedančias geriau suprasti kūno pojūčius, emocijas ir kūno bei smegenų veiklą, šių dalių sąveiką.
Socialinių įgūdžių ir emocijų pažinimo grupės
Žmogus – sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Pastebint kitą, žvilgsnis nukrypsta ir į save, išgirdus, kokie jausmai ir emocijos kyla kitiems grupės dalyviams, tampa lengviau pačiam priimti ir pripažinti savo jausmus bei juos išreikšti tinkamu būdu.
